Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

ISTORIJA

 
Biblioteka pradėjo veikti 1962 m. kaip Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialo biblioteka ir įsikūrė Basanavičiaus g. 28. Pirmaisiais metais dėl leidinių ir inventoriaus stygiaus biblioteka atrodė kukliai, tačiau ilgainiui bibliotekos augimui buvo skiriamas vis didesnis dėmesys.

1969 m., KPI Vilniaus filialą pertvarkius į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), biblioteka tapo šio instituto padaliniu. Veikė abonementas ir trys skaityklos: Pagrindinė (Giedrio g. 5 (dabar Šv. Ignoto g. 5)), Statybos fakulteto (Saulėtekio al. 11), Mechaninės technologijos fakulteto (Basanavičiaus g. 28) skaityklos. Bibliotekos fondas ir toliau buvo kaupiamas atsižvelgiant į instituto profilį.
 
1973 m. įsteigus Mainų fondą, mainais buvo įsigyjama nemažai vertingų leidinių. Bibliotekoje pradėti sudarinėti skaitytojų abėcėlinis bei sisteminis, tarnybinis abėcėlinis ir periodikos katalogai.
 
Nuo 1973 m. instituto biblioteka permainingai keitėsi. Keitėsi bibliotekos funkcijos, struktūra. Skaitytojai buvo aptarnaujami šešias dienas per savaitę, prie abonemento suformuotas mokomosios literatūros fondas, sudaryta abėcėlinė vadovėlių kartoteka, išskirti leidinių formatai su raidėmis A, B, C, D, E. Atskirai išskirtas vadovėlių fondas (šifras V), disertacijos (šifras F), mokslinių darbų ataskaitos  (šifras H) ir kt. Bibliotekos fondai buvo tvarkomi naudojant BBK ir UDK klasifikacijas.

1976 m. biblioteka gavo patalpas buvusiame Bazilijonų vienuolyne Gorkio g. 73 (dabar Aušros vartų g. 7). Galutinai į šias naujas patalpas bibliotekos fondas buvo perkeltas 1982 m. Tuomet fondą sudarė 725 tūkst. leidinių egzemplioriai, biblioteka turėjo 8,7 tūkst. skaitytojų, veikė 7 skaityklos. Bibliotekoje lankėsi nemažai svečių iš tuometinės TSRS ir kitų užsienio šalių. Nors darbo sąlygos buvo gana sudėtingos, tačiau ir toliau buvo diegiami nauji standartai, įkurtos naujos skaityklos, sprendžiami literatūros komplektavimo klausimai, atliekama studentų informacinių poreikių analizė ir t.t.

1989 m. politiniams šalies įvykiams palieus ir bibliotekos veiklą, buvo pradėta ruošti aukštųjų mokyklų bibliotekų pertvarkymo koncepcija.

1990 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas buvo reorganizuotas į Vilniaus technikos universitetą. Bibliotekai taip pat teko pertvarkyti ir savo veiklą. 1991 m. pradėta naudotis automatizuotu Danijos bibliotekų katalogu, tvarkant bibliotekos fondus, iš BBK pereita prie UDK sistemos. Bibliotekos darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant ir leidžiant UNIMARC formato vadovą. 1994 m. į elektroninį katalogą įvesti pirmieji įrašai. 1995 m. pagal TEMPUS (Europos Bendrijos programa, skirta remti Aukštųjų mokyklų pertvarką Centrinėse ir Rytų Europos šalyse) projektą įdiegtas elektroninis bibliotekos katalogas.

Dalyvavimas TEMPUS programoje padėjo tobulinti ir atnaujinti bibliotekinius procesus, skaitytojų aptarnavimą: atnaujintas ir papildytas bibliotekos fondas, techninė bazė, pradėtas kompiuterizuotas knygų tvarkymas. Tačiau senos, drėgnos buvusio Bazilijonų vienuolyno patalpos bibliotekai nebuvo tinkamos. Išaugę poreikiai, kraustymasis, didėjantis fondas pareikalavo daug laiko ir pastangų įgyvendinant seną svajonę – turėti naują biblioteką. Rektoriaus prof. E.K. Zavadsko pastangomis gautas finansavimas leido pradėti Saulėtekyje esančio pastato (Saulėtekio al. 14), kuriame vyko diskotekos, veikė parduotuvė, valgykla, rekonstrukciją. Rekonstrukcijos projektą parengė tuometinė VGTU Architektūros profesorė N. Bučiūtė (†) kartu su arch. L. Markejevaite.

2000 m. rugsėjo 14 d. naujoji biblioteka atvėrė duris savo skaitytojams. Modernios bibliotekos eksterjero ir interjero sprendimas susijęs su universitetui būdingomis spalvomis: pilka, mėlyna, oranžine. Biblioteką taip pat puošia unikalus vitražininkės E. Utarienės sukurtas vitražas.  Po naujosios bibliotekos atidarymo daugiau dėmesio buvo skiriama skaitytojų aptarnavimui ir bibliotekinės sistemos ALEPH diegimui.

2000 m. kartu su kitomis Lietuvos bibliotekomis pradėta prenumeruoti pirmoji universali visatekstė duomenų bazė EBSCO.

2001 m. pradėta diegti kompiuterinė lankytojų apskaitos sistema ir kompiuterizuotas dokumentų užsakymas.

Didelis dėmesys skiriamas ir bibliotekos kompiuterizavimui. 2002 m. atsisakyta tradicinio leidinių išdavimo, leidiniai skaitytojams skolinami tik automatizuotai.

2004 m. VGTU biblioteka kartu su kitomis Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekomis pradėjo kurti „Lietuvos magistro baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų informacinės sistemos“ (ETD IS) projektą. 2004 m. biblioteka taip pat tapo Lietuvos kolegijų bibliotekininkų praktinių apmokymų baze.

2005 m. bibliotekoje atidarytas pirmoji meno galerija Saulėtekyje – Galerija A.

2007 m. atidaryta pirmoji Lietuvoje Interneto skaitykla veikianti ir nakties metu. Lankytojams išduodamos elektroninės kortelės.
Nuo bibliotekos gyvavimo pradžios darbuotojos kasmet kėlė savo kvalifikaciją, stažavosi, dalyvavo ir skaitė pranešimus konferencijose Lietuvos ir užsienio bibliotekose, lankė kursus, paskaitas, seminarus. Aukštos kvalifikacijos, kompetentingas bibliotekos personalas savo skaitytojams teikia kokybiškas paslaugas.

Bibliotekos pavadinimai:
Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo biblioteka (1962-1969)
Vilniaus inžinerinio statybos instituto biblioteka (1969-1990)
Vilniaus technikos universiteto biblioteka (1990-1996)
Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka (1996-dabar)

VGTU biblioteka dalyvauja „Lietuvos virtualus universitetas“, Lietuvos elektroninės tezės ir disertacijos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų tinklo, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos projektinėse veiklose, yra International Association of Technological University Libraries narė.


 
    • Puslapio administratoriai:
    • Gabrielė Aleksevičiūtė
    • Asta Katinaitė Griežienė
    • Tomas Bakšinskas
    • Sandra Vaičiūnaitė
    • Orinta Sajetienė